Dalis visuomenės nesupranta ir nepalaiko priklausomybių turėjusių ar nuteistų asmenų
Vilniuje jau 19 metų veikiantis salotų baras „Mano guru“ – ne tik vieta, kurioje miestiečiai renkasi papietauti ir pabendrauti, bet ir socialinis verslas. Čia pirmuosius integracijos į darbo rinką žingsnius žengia žmonės, kurių gyvenimai buvo susiję su priklausomybėmis ir nusikaltimais.
Baro vadovė Reda Sutkuvienė LRT RADIJUI pasakoja, kad „Mano guru“ atsirado norint suteikti galimybę į darbo rinką integruotis po priklausomybių sveikstantiems ar iš kalėjimo išėjusiems asmenims.
„Baras veikia nuo 2004 m. Čia, Vilniaus gatvėje, vykdome socialinę misiją. Idėja gimė Vilniaus miesto savivaldybės vadovų dėka – norėta padėti priklausomiems asmenims po gydymo ir reabilitacijos grįžti į visuomenę ir į darbo rinką. Sukuriant darbo vietas, mokantis socialinių ir darbinių įgūdžių būtent kavinėje – tarp žmonių ir įsijungiant į visuomenę.
Lietuvoje tai buvo pirma tokia įstaiga – ir verslas, ir teikianti socialines paslaugas. 2004 m. tai buvo nauja, neturėjome jokių pavyzdžių, iš kurių galėtume pasisemti patirties, teko patiems eksperimentuoti ir žiūrėti, kas veikia“, – pasakoja R. Sutkuvienė.
Šio socialinio verslo misija, anot vadovės, yra suteikti žmonėms socialinių ir darbinių įgūdžių. Tai – pirmas laiptelis ir per 19 veiklos metų čia padirbėti spėjo jau beveik 800 žmonių.
„Mūsų tikslas yra priimti žmones po gydymo ar reabilitacijos. Prisijungia ir grįžę iš kalėjimo, neįgalieji. Norime suteikti socialinius ir darbinius įgūdžius ir tuomet išleisti į atvirą darbo rinką. Tai yra pirmoji stotelė, pirmas laiptelis, nuo kurio paskui žengiama į atvirą darbo rinką“, – atskleidžia moteris.
Paklausta, kas jai, kaip vadovei, šiame darbe yra sunkiausia, R. Sutkuvienė teigia, jog skaudina vis dar gajus neigiamas visuomenės požiūris į tokius žmones.
„Vienas iš mūsų tikslų yra keisti ir visuomenės požiūrį į socialinę grupę, su kuria dirbame. Turbūt sunkiausia ir yra, kai tikrai nemaža mūsų visuomenės dalis nesupranta ir nepalaiko šių atskirtyje buvusių žmonių. Kai ryte randame išlaužtas duris ar prispjaudytas vitrinas, tikrai būna labai skaudu“, – dalijasi moteris.
Vis dėlto, darbe gausu ir šviesių prisiminimų. Baro vadovė pasakoja, kad motyvacijos semiasi iš savo darbuotojų.
„Kai pavargstu ir kartais nusvyra rankos, mane visuomet motyvuoja vieno mūsų buvusio darbuotojo frazė. Jis buvo turėjęs turbūt 12 teistumų, atėjo į integraciją pas mus ir nedrąsiai pasakė, kad nieko nemoka dirbti. Aš labai apsidžiaugiau ir pasakiau jam, kad čia ir yra ta vieta, kur mes ir suteikiame galimybę pradėti dirbti. Po mėnesio jis gavo stipendiją, tuo metu buvo dar litai, jis gavo 500 litų ir sako: „O, geras, dirbti lengviau negu vogti.“ Vis dar negaliu pamiršti šitos frazės ir kai būna sunku, ji mane motyvuoja“, – su šypsena sako R. Sutkuvienė.
Moteris pasakoja, kad į „Mano guru“ ateina įvairių darbuotojų ir visiems jiems reikalinga skirtinga pagalba.
„Kadangi žmonės yra labai skirtingai, tai integracijos planas negali būti sudaromas pagal vieną šabloną. Yra kalbamasi, klausiama, kokie yra turimi įgūdžiai. Galbūt vienas yra baigęs aukštąjį, o kitas 6–7 klases. Kiekvienam reikalinga labai skirtinga pagalba.
Pas mus dirba socialinis darbuotojas, psichologas, kartais reikia ir psichiatro. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai – kiek ir kokių paslaugų reikia. Vieniems reikia ir apgyvendinimo, žmogus ateina be nieko, tiesiai iš kalėjimo. Tokiu atveju jam reikia ir rūbų, ir maisto, ir lovos. Pradžioje reikia suteikti visas paslaugas, o tik po to mokyti dirbti ir formuoti darbinius ir socialinius įgūdžius“, – darbo ypatumais dalijasi baro vadovė.
Nors tai socialinis verslas, moteris įsitikinusi, kad ir tokia verslo forma gali sėkmingai gyvuoti. Ji dėkinga šią misiją palaikantiems žmonėms.
„Mes galėjome išgyventi 19 metų vien tik mūsų lankytojų dėka. Jeigu niekas neateitų į „Mano guru“, mes jau seniai būtume užsidarę. Tas labai džiugina – kad turime daug palaikančių žmonių, kurie mato tame prasmę. Yra daug socialiai atsakingų valgytojų, kurie ateina čia ne tik skaniai pavalgyti, bet ir palaikyti kitokių žmonių“, – atskleidžia moteris.
Parengė Simona Osipovaitė
